Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
IV VELYKŲ SEKMADINIS - VIEŠPATIES DIENA
Gerojo Ganytojo sekmadienis - Pasaulinė maldos už dvasinius pašaukimus diena
"Viešpaties malonių yra pilna žemė;
Dievo žodžiu Dangus atsirado, aleliuja" (Ps 32, 5-6)
Popiežiaus Pranciškaus žinia pasaulinės maldos už dvasinius pašaukimus proga.
Popiežiaus žinia Pasaulinės pašaukimų dienos proga
Kasmet Ketvirtąjį Velykų sekmadienį (šiemet – balandžio 21 d.) Bažnyčia mini Pasaulinę maldos už pašaukimus dieną. Šiemetinės dienos tema – „Pašaukti skelbti viltį ir kurti taiką“.
Brangūs broliai ir seserys!
Pasaulinė maldos už pašaukimus diena kasmet kviečia mus apmąstyti brangią pašaukimo dovaną, kurią Viešpats skiria kiekvienam iš mūsų, savo ištikimai keliaujančiai tautai, kad galėtume dalyvauti jo meilės plane ir įkūnyti Evangelijos grožį pagal skirtingą savo gyvenimo statusą. Įsiklausyti į dieviškąjį kvietimą toli gražu nėra išoriškai, galbūt siekiant religinio idealo, primesta pareiga; tai patikimiausias būdas puoselėti mumyse glūdintį laimės troškimą: mūsų gyvenimas realizuojasi ir tampa pilnatviškas tada, kai atrandame, kas esame, kokios yra mūsų dovanos, kokioje srityje galime jas tinkamai panaudoti, kuriuo keliu galime eiti, kad taptume meilės, priėmimo, grožio ir taikos ženklu bei įrankiu savo gyvenamojoje aplinkoje.
„Jei tikėjimas yra vertybių rinkinys – mums galas“: Jeaną-Lucą Marioną kalbina Laurynas Peluritis
2023 m. birželio 27 d. Vytauto Didžiojo universitete lankėsi ir paskaitą akademiniame seminare „Namai ir egzilis Emanuelio Levino mąstyme ir po jo“ skaitė vienas žymiausių šiuolaikinių prancūzų filosofų, fenomenologas, Sorbonos universiteto profesorius ir Prancūzijos akademijos narys Jeanas-Lucas Marionas. Profesorius yra apdovanotas Vatikano Josepho Ratzingerio premija (2021), Heidelbergo universiteto Karlo Jasperso premija (2008), Prancūzų akademijos Didžiąja filosofijos premija (1992), o savaitraštis Tablet jį yra priskyręs prie 50-ies žymiausių šių dienų katalikų mąstytojų. Lietuvių kalba 2002 m. pasirodė filosofo veikalas Atvaizdo dovana (iš prancūzų kalbos vertė Nijolė Keršytė). Žurnalo Naujasis Židinys-Aidai bendradarbis Laurynas Peluritis profesorių Marioną pakalbino jo knygos Brève apologie pour un moment catholique (2017) motyvais.
Bažnyčios statistika: katalikų pasaulyje daugėja, kunigų – mažėja
Centrinis Bažnyčios statistikos biuras išleido du savo kasmetinius leidinius – Popiežiškąjį žinyną 2024 ir Bažnyčios statistikos metraštį 2022.
Popiežiškasis žinynas – daugiau nei dviejų tūkstančių puslapių tomas – skelbia duomenis apie visus pasaulio vyskupus, informaciją apie visas teritorines bažnytines struktūras, apie Romos kuriją, Vatikano valstybę bei Romos vyskupijos vikariatą, apie Šventojo Sosto atstovybes užsienyje ir prie Šventojo Sosto akredituotą diplomatinį korpusą. Pateikiama taip pat trumpa istorinė informacija apie Šventojo Sosto institucijas. Žinyną užbaigia pavardžių rodyklė, kurioje kartu su žinyne minimomis pavardėmis, pateikiamos ir viso pasaulio garbės prelatų ir monsinjorų pavardės.
Popiežiaus maldos intencija balandžio mėnesiui
Pasaulyje yra daug šalių, kuriose moterys engiamos. Yra šalių, kuriose moterims draudžiama pradėti verslą ar lankyti mokyklą, taikomi įstatymai, verčiantys moteris rengtis tam tikru būdu. Kai kur vis dar praktikuojamas lytinių organų žalojimas.
Neatimkime iš moterų balso, nenutildykime moterų, kurios yra išnaudojamos, nustumtos į visuomenės paribius. Teoriškai visi sutinkame, kad vyrai ir moterys turi vienodą žmogiškąjį orumą, tačiau praktiškai taip nėra. Vyriausybės turi įsipareigoti panaikinti diskriminacinius įstatymus ir stengtis visur pasaulyje užtikrinti, kad būtų pripažįstamos moterų žmogaus teisės. Gerbkime moteris. Gerbkime jų orumą ir pagrindines teises. Jei to nedarysime, mūsų visuomenės nejudės į priekį.
Vienuolės Nijolės Sadūnaitės Lietuva neteko simbolišką dieną
Eidama 86 metus, mirė sovietmečio disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, sekmadienį pranešė portalas „Bernardinai“.
Šalies vadovai sekmadienį pareiškė užuojautą dėl sovietmečio disidentės, vienuolės Nijolės Sadūnaitės mirties.
Prezidentas Gitanas Nausėda pavadino ją gyvu sovietų okupacijos metais pavergtos, bet nepalūžusios, už laisvę kovojančios Lietuvos simboliu.
Velykų „Urbi et orbi“
Brangūs broliai ir seserys, džiugių Velykų!
Šiandien visame pasaulyje skamba prieš du tūkstančius
metų iš Jeruzalės ataidintis skelbimas: „Jėzus iš Nazareto,
Nukryžiuotasis, prisikėlė!“ (plg. Mk 16, 6). Bažnyčia iš naujo
išgyvena tą nuostabą, kurios buvo kupinos moterys, pirmąją savaitės
dieną auštant nuėjusios prie kapo. Jėzaus kapas buvo užverstas
dideliu akmeniu. Ir šiandien sunkūs, pernelyg sunkūs, akmenys
slegia žmonijos viltis: karo akmenys, humanitarinių krizių akmenys,
žmogaus teisių pažeidimų akmenys, prekybos žmonėmis akmenys... Ir
mes, kaip Jėzaus mokinės moterys, klausiame vieni kitų: „Kas gi
nuritins šiuos akmenis?“ (plg. Mk 16, 3).
Ir štai Velykų ryto atradimas: tas akmuo, tas didysis akmuo, jau nuverstas. Moterys stebisi ir mes stebimės. Jėzaus kapas atidarytas ir tuščias! Čia viskas ir prasideda. Nuo to tuščio kapo prasideda naujas kelias, kurį ne mes, o tik Dievas galėjo nutiesti: gyvybės kelias, kai aplinkui mirtis, taikos kelias karų apsuptyje, susitaikymo kelias, kai aplink neapykanta, brolybės kelias ten, kur priešiškumas.
KAIŠIADORIŲ VYSKUPO ŽODIS – SVEIKINIMAS VYSKUPIJOS TIKINTIESIEMS VELYKŲ PROGA
„Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra.“ (Mk 16, 6)
Brangūs broliai seserys!
Sveikinu jus Kristaus Prisikėlimo šventėje!
Evangelistai, pasakodami Jėzaus prisikėlimo įvykį siekia jį parodyti kaip didžiausią Dievo įsikišimą į žmogaus istoriją. Siekia taip pat, kad mes taptume Kristaus prisikėlimo įvykio dalyviais ir liudytojais. Naudoja tokią kalbą ir vaizdinius, kurie sutinkami kitose Šventojo Rašto vietose, kad šis nepaprastas Dievo įsikišimas būtų kuo labiau atpažįstamas ir suprantamas: dreba žemė, iš dangaus nužengia Viešpaties angelas, kurio išvaizda it žaibo, o drabužiai atrodo balti kaip sniegas. Jis nuritina šalin akmenį, atsisėda ant jo, sargybiniai dreba iš baimės ir pastyra lyg negyvi. Tokiu būdu Dievas parodo savo galybę, su kuria ateina išgelbėti žmogų.
Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimas – Velykos
Jei stovime po Jėzaus kryžiumi, mus užplūsta mirties skausmas, bet jei po to įeisime į Jo kapą, rasime jį tuščią, nes čia mirtis tapo gyvenimu. Tada, galbūt, net mirtis nebebus tokia baisi, galbūt mes nebijosime ir gyventi…
Šabui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs.“ (Mk 16, 1–7).
Didysis šeštadienis ir Velyknatis: simboliai bei liturgija
Kristaus nužengimas į pragarus, tai yra į mirusiųjų buveinę, yra esminis Velykų slėpinio taškas. Jis pratęsia kryžiaus pažeminimą ir parodo tikrumą Jėzaus mirties, kurio siela tikrai patyrė atsiskyrimą nuo kūno bei prisijungė prie kitų teisiųjų sielų. Bet Kristaus nužengimas į mirusiųjų buveinę išreiškia ir jo pergalės didybę: į gyvenimą jis pakilo iš bedugnės gelmės. Tuo pat metu jau prasideda ši pergalė: Kristus Viešpats nužengė pas tuos, kurie jo laukė, kad paskelbtų, jog jų išlaisvinimas arti. Nužengimas į pragarus yra išeities taškas didžiojo proveržio, kuris per prisikėlimą iškels jį į jo žengimo dangun šlovę: „O tasai, kuris nužengė, yra tas pats, kuris iškilo aukščiau už visus dangus“ (Ef 4, 10).
Pamaldų tvarka Didžiąją savaitė ir Velykų Tridienyje
Didysis Pirmadienis. 18 val.
Didysis Antradienis 18 val.
Didysis Trečiadienis18 val.
Didysis ketvirtadienis (Kovo 28 d.) Šv. Mišios Viešpaties paskutinės vakarienės atminimui 19 val.
Didysis Penktadienis (Kovo 29 d.) Kryžiaus kelio stočių apmąstymas 18 val., Viešpaties kančios pamaldos 19 val.
Didysis Šeštadienis (Kovo 30 d.) Velyknakčio pamaldos 20 val.
(Atsinešti Krikšto žvakę ir indelį su vandeniu).
Viešpaties Prisikėlimas (Velykos) (Kovo 31 d.) Velykų ryto pamaldos 8 val.
Po šv. Mišių bus laiminami valgiai.
Antra Šv. Velykų diena (balandžio 1 d.) šv. Mišios 10 val.
Viešpaties apreiškimas Švč. Mergelei Marijai. Balandžio 8 d. (Pirmadienį) 18 val.
Šią savaitę Bažnyčia švenčia:
KOVO 24 D. KRISTAUS KANČIOS (VERBŲ) SEKMADIENIS (IŠKILMĖ)
"Osana Dovydo Sūnui!
Tau garbė tebus, nes ateini Viešpaties vardu!
Tu mūsų
Valdovas, osana aukštybėse!" (Mt
21, 9)
Švenčiame Kristaus mesijinį įžengimą į Jeruzalę ir pradedame švęsti Didžiąją savaitę.
Popiežiaus maldos intencija kovo mėnesiui
Melskimės, kad tie, kurie įvairiuose pasaulio kraštuose rizikuoja gyvybe dėl Evangelijos, užkrėstų Bažnyčią savo drąsa, misionieriška aistra, kad brangintume kankinystės malonę.
Šį mėnesį noriu jums papasakoti istoriją, kuri atspindi dabartinę Bažnyčią. Tai istorija apie mažai žinomą tikėjimo liudytoją. Kai lankiausi Lesbo salos pabėgėlių stovykloje, vienas vyras man pasakė: „Tėve, aš esu musulmonas. Mano žmona buvo krikščionė. Į mūsų kaimą atvyko teroristai, pažvelgė į mus ir paklausė mūsų religijos. Jie pamatė mano žmonos kryželį ir liepė jai mesti jį ant žemės. Ji to nepadarė, ir jie mano akivaizdoje perrėžė jai gerklę“. Štai kas įvyko. Tas vyras nedegė neapykanta. Jis sutelkė dėmesį į žmonos meilės pavyzdį, meilės Kristui, kuri paskatino ją priimti mirtį ir būti ištikimai iki galo.
Broliai, seserys, tarp mūsų visada bus kankinių. Jie yra ženklas, kad einame teisingu keliu. Kai kas tvirtina, kad šiandien kankinių yra daugiau nei krikščionybės pradžioje. Kankinių drąsa, kankinių liudijimas yra palaiminimas visiems.
„Ar tai tiki?“ Mažosios dvasinės pratybos su t. R. Cantalamessa OFM cap.
T. Raniero Cantalamessa OFM Cap. trečiame vaizdo įraše, tęsdamas vienos minutės gavėnios dvasines pratybas „Vatican News“ socialinių tinklų sekėjams, kalbėjo apie mūsų atsakymą į Jėzaus klausimą, kurį jis uždavė Lozoriaus seseriai priešais jos mirusio brolio kapą – „Ar tai tiki?“ „Kramtykime“ šiandien šį Dievo žodį.
„Akimirkai palikite nuošalyje visa tai, ką atmintinai išmokote iš katekizmo ir kartojate Tikėjimo išpažinime. Įženkite į tą slaptą vietą, kur esate tik jūs ir Dievas. Paklauskite savęs: ar aš tikiu? Ar kada nors tikrai tikėjau, asmeniškai, o ne „per tarpininką“, nors tai būtų pati visuotinė Bažnyčia?“, – sako t. R. Cantalamessa OFM Cap, primindamas apaštalo Pauliaus žodžius, jog širdimi tikime, o lūpomis išpažįstame tikėjimą (žr. Rom 10, 10) Tad ar išpažįstame iš širdies gelmių kylantį tikėjimą?
„Reikia tik vieno!“ Mažosios dvasinės pratybos su t. R. Cantalamessa OFM Cap.
T. Raniero Cantalamessa OFM Cap. antrame vaizdo įraše, tęsdamas vienos minutės gavėnios dvasines pratybas „Vatican News“ socialinių tinklų sekėjams kalbėjo apie vienintelį gyvenimui būtiną dalyką.
Jis paminėjo evangelisto šv. Luko pasakojimą apie Jėzaus žodžius Mortai.
„Ko ieškote?“ Mažosios dvasinės pratybos su t. R. Cantalamessa OFM Cap.
Kapucinų teologas ir popiežiaus namų kardinolas pamokslininkas Raniero Cantalamessa OFM Cap. šią savaitę kasdien skiria po vieną dvasinio sukaupimo minutę „Vatican News“ socialinių tinklų sekėjams. Jo vedamos mažosios rekolekcijos tuo pačiu nutiesia dvasinį maldos tiltą iki popiežiaus ir jie bendradarbių, kurie šią gavėnios savaitę dalyvauja asmeninėse rekolekcijose Vatikane.
Apmąstymas Jėzaus klausimą pirmiesiems mokiniams „Ko ieškote?“ – iš apaštalo šv. Jono Evangelijos – garsusis pamokslininkas visų pirma patikino, kad pasaulyje yra tik keli žodžiai, galintys pasakyti per vieną minutę tiek, kiek užtenka vienai dienai, dar daugiau – visam gyvenimui užpildyti: tai žodžiai, kurie atėjo iš Jėzaus lūpų. „Kviečiu juos visą dieną „kramtyti“, tarsi sielos kramtomąją gumą!“ – paragino pamokslininkas“.
Popiežius Pranciškus. Žinia 2024 m. Gavėnios proga
Per dykumą Dievas veda mus į laisvę
Brangūs broliai ir seserys!
Kai mūsų Dievas apsireiškia, jis skelbia laisvę: „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų“ (Iš 20, 2). Taip prasideda Mozei ant Sinajaus kalno duotas Dekalogas. Žmonės puikiai supranta, apie kokį egzodą Dievas kalba: vergovės patirtis vis dar įspausta jų kūne. Tauta dykumoje gauna Dešimt žodžių kaip kelią į laisvę. Mes juos vadiname „įsakymais“, pabrėždami stiprią meilę, kuria Dievas ugdo savo tautą. Tai iš tiesų galingas kvietimas į laisvę. Jis nesibaigia vienu įvykiu, nes bręsta kelionėje. Kaip Izraelis dykumoje vis dar nešiojasi savyje Egiptą – dažnai ilgėdamasis praeities ir murmėdamas prieš Dangų bei Mozę, – taip ir šiandien Dievo tauta savyje nešiojasi slegiančius pančius, kuriuos turi apsispręsti palikti. Tai suvokiame, kai netenkame vilties ir klaidžiojame per gyvenimą kaip po apleistą dykvietę, neturėdami bendrai siekiamo kelionės tikslo – Pažado žemės, į kurią galėtume veržtis. Gavėnia yra malonės metas, kai dykuma vėl tampa, kaip skelbia pranašas Ozėjas, pirmosios meilės vieta (plg. Oz 2, 16–17). Dievas ugdo savo tautą, kad ji išeitų iš vergijos ir patirtų perėjimą iš mirties į gyvenimą. Kaip jaunikis jis iš naujo patraukia mus prie savęs ir šnabžda meilės žodžius mūsų širdims.
Duomenys rodo, kad susituokusios, bažnyčioje besilaikančios poros yra vienos laimingiausių
Remiantis žymaus JAV sociologijos profesoriaus surinktais duomenimis, susituokę ir reguliariai bažnyčią lankantys vyrai ir moterys yra vienos laimingiausių porų.
Bradas Wilcoxas (Bredas Vilkoksas), Virdžinijos universiteto sociologijos profesorius ir šios mokyklos Nacionalinio santuokos projekto direktorius, šią savaitę laidai „EWTN News Nightly” sakė, kad savo naujausią knygą „Santuoka. Kodėl amerikiečiai turi pasipriešinti elitui, kurti tvirtas šeimas ir išgelbėti civilizaciją” (Get Married: Why Americans Must Defy the Elites, Forge Strong Families, and Save Civilization) parašė po to, kai iš savo studentų išgirdo nuogąstavimų dėl dabartinės santuokos būklės. „Jie šiek tiek nerimauja dėl savo santuokos perspektyvų, ypatingai Virdžinijos universiteto studentės”, – „EWTN News Nightly” laidos vedėjai sakė B. Wilcoxas. – Taigi toks jų susirūpinimas paskatino mane parašyti knygą apie suaugusiųjų santuokos svarbą [ir] vertę”.
Popiežius sekmadienio vidudienį: mūsų meilė tebūna konkreti
Šaltinis: vaticannews.va
Artimo meilė – tai ne žodžiai, ne fotokameros užfiksuota laiminga akimirka, bet dėmesingumas ir konkreti pagalba, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį prieš „Viešpaties angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangelijos skaitinį, kalbantį apie raupsuotojo išgydymą.